𝗕‍🏧‍𝗔𝗡

Lepakkomies, joka lymyilee 🦇

Viename tylų vakarą, kai gatvės šviesos mirgėjo tiksliai taip, kad šešėliai šoktelėtų ant šaligatvio, Varlis-vyras nusprendė, kad šiukšlių stoginė bus geriausia slėptuvė. Jis buvo pavargęs po ilgos nakties kovos su miestą terorizuojančiais piktadariais ir troško ramybės – bent kelioms valandoms. Po stogine buvo tamsu, bet pakankamai erdvu. Betmenas atsargiai įsitaisė tarp senų dėžių ir šiukšlių maišų, girdėdamas miesto šurmulį viršuje. Tačiau netrukus suprato, kad šiukšlių stoginė turi savo gyvybę: šiukšlių maišai šnypštė, plastikiniai buteliai kaukė, o metalinės dėžės švilpė nuo vėjo. Nepaisant visko, Betmenas atrado keistą malonumą šiame netikėtame prieglobsčio chaose. Jis tyliai stebėjo praeivius, kurių niekas nepastebėjo, ir net pamatė, kaip mažas katinas iš po šiukšlių maišo žvelgė į jį su nuostaba. Varlis-vyras tyliai nusijuokė sau po nosimi – net superherojus gali rasti ramybę netikėčiausiose vietose. Kai naktis įpusėjo, jis išlipo iš savo slėptuvės su nauja energija ir paslaptimi: šiukšlių stoginė gali būti ne tik paslėptuvė, bet ir mažas ramybės kampelis miesto šurmulyje.